Miesto istorija

Klaipėdos miestas įsikūręs senojoje pietų Kuršo Pilsoto žemėje. Archeologai užfiksavo, kad čia buvo viena iš didžiausių Kuršių gyvenviečių koncentracija.

Žodis “Klaipėda” interpretuojamas įvairiai: “Klaisti” prūsų lietuvių tarme reiškia grimzti, o “Pėda” – kojos pėda (L.Jucevičius). Prof. K.Būga mano, kad vietovardžio pagrindas yra kuršiškas žodis “Kliepo, klaipo”, reiškiantis duoną. Klaipėdos vardas – lotyniškai Caloypede – pirmą kartą aptinkamas Vytauto laiške, rašytame po Torūnės taikos (1411 m.). Jame teigiama, jog Memelio pilis, kitaip Caloypede vadinama, “su visu turtu yra pastatyta tikroje žemaičių žemėje”.

1257 m. Klaipėdai suteiktos Liubeko miesto teisės, taigi, juridiškai ji tampa miestu, nors praktiškai miesto dar nebuvo, išskyrus pilį ir keletą medinių namų. Vis dėlto , Klaipėda yra seniausia vokiečių gyvenvietė Rytų Prūsijoje, be to, seniausias miesto teises turintis miestas dabartinėje Lietuvoje.

Klaipėda buvo statoma pagal romėniškąjį miesto – karinės stovyklos modelį: viskas tarnavo karo tikslams. Netgi buvo uždrausta statyti mūrinius pastatus – tam, kad užpuolimo atveju miestą būtų galima sudeginti.

Reikšmingos datos:

1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru.

1254 m. Klaipėdai suteikta Liubeko miesto teisė.

1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių riterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos į Pilteną.

1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.

1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.

1525 m. Vykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto kontūrus.

1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.

1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbei Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto simboliu.

1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.

1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą, leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.

XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu-tvirtove.

1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.

1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.

1799 m. Įžymaus astronomo Friedrich Wilhelm August Argelander gimimo metai.

1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine, Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje, Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.

1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.

1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.

1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.

1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su Klaipėdos uostu.

1909 m. Įkuriamas mokytojų seminaras.

1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodama valdyti santarvininkams.

1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.

1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.

1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią autonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.

1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.

1934 m. Klaipėdoje įkuriamas Prekybos institutas.

1934-1935 m. neumann-Sass procesas, pirmasis nacių teismas Europoje, kurio metu nuteisiami Klaipėdoje ir krašte veikusių nacistinių partijų atstovai, rengę Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos sąmokslą.

1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas, Valstybės teatras.

1937 m. Klaipėdoje gimė įžymus lietuvių poetas, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova.

1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.

1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų tautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje Klaipėdoje.

1961-1963 m. Pirmieji žymesni neramumai Klaipėdoje, susiję su naujai pastatytos katalikų bažnyčios nacionalizavimu.

8-as dešimtmetis. “Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas, Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.

1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.

1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.

1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.

1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų.

1997 m. atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.

1999 m. pastatytas konteinerių terminalas.

1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava.

2000 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegija tapo aukštąja mokykla.

2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas.

2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų, atidarytas Pilies muziejus.

2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.

2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai) nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms.

2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.

2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas Europos Tarybos prizas.