Lankytinos vietos Klaipėdoje

Lankytinos vietos Klaipėdoje

* Klaipėdos senamiestis

gatves_tiltu_g._1_607Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, 1252 m. pirmąkart paminėtas Memelburgo vardu. Miestas iki XV a. kūrėsi arčiau pilies, kuri buvo įsikūrusi Danės atšakų susidariusiose salose. Pilis buvo kelis kartus perstatyta, miestas taip pat keitė savo vietą. Iki XV a. pabaigos miesto pietinė riba siekė dabartinę Teatro aikštę. 1529 m. pradėta kapitalinė pilies rekonstrukcija, miestiečių gyventa teritorija panaudota rekonstruojamos pilies kompleksui. Senojo miestelio gyventojai perkelti į Danės vandenų ribojamą salą, dabartinę senamiesčio dalį iki Didžiosios Vandens gatvės. XVI a. pradžioje buvo nužymėtos pagrindinės planinės struktūros ašys: statmenai susikertančios Turgaus ir Tiltų gatvės. Miesto teritorija buvo padalinta į nedidelius stačiakampių kvartalus, XVI a. pabaigoje galutinai susiklostė gatvių ir kvartalų tinklas, kuris vėliau nedaug keitėsi. Prie pagrindinės sankryžos buvo kartuvės, o greta tilto – gėdos stulpas, prie kurio grandinėmis prirakindavo liežuvautojus ir ištvirkautojus. Nuo 1595 m. senamiestyje vykdavo mugės, kurios iki XIX a. tęsdavosi dvi savaites. Į jas suplaukdavo prekeiviai iš tolimiausių krašto vietovių. XVII a. lygiagrečiai augo dvi Danės senvagės atskirtos dalys: senamiestis ir vadinamasis Odų gatvelės rajonas, kuris vėliau pavadintas Frydricho miestu. 1722 m. šios dalys buvo sujungtos. Taip susiformavo vientisa šiandieninio senamiesčio teritorija. XVII-XVIII a. miestą juosė gynybiniai pdsc_0544_607ylimai. Senasis užstatymas buvo sunaikintas 1540, 1678 ir 1757 m. gaisrų, ypač daug nuostolių padarė didysis 1854 m. gaisras, bet Klaipėda po gaisro gana greitai atsigavo. 1856 m. parengtame atstatymo plane didesnių pakeitimų nepadaryta, buvo apsiribota perstatinėjimais. Iki XIX a. vidurio senamiestis atliko administracinio, prekybos, dvasinio gyvenimo centro vaidmenį, o kai į dešinįjį Danės krantą buvo iškelta rotušė ir teismas, tuomet senamiestis tapo komerciniu centru. Jame veikė didžiausios miesto parduotuvės, urmo sandėliai, bankai. Tačiau ir senamiesčio neaplenkė II pasaulinis karas – buvo sugriautos bažnyčios, smarkiai nukentėjo ištisi kvartalai pietinėje dalyje. Išlikusiu kultūros paveldu pradėta rūpintis tik XX a. 7 dešimtmetyje. 1963 m. Klaipėdos senamiestis paskelbtas urbanistikos paminklu, o 1964 m. buvo paruoštas pirmasis regeneracijos projektas. 1971-1981 m. imtasi restauruoti apie 70 senamiesčio pastatų.

fachverkinis_sandelys_0_607* Klaipėdos miesto senamiestis ir senoji architektūra

Tai gražiausias XVIII a. fachverkinis sandėlis. Klaipėdoje fachverkas buvo ypač populiarus praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba, o kaupiamas kapitalas teigiamai stimuliavo miesto augimą. Yra likęs to meto Klaipėdos piešinys iš Smiltynės pusės. Jame šalia bažnyčios bokšto, laivų stiebų ir vėjinių malūnų matyti į aukštį kylančių daugiaaukščių sandelių siluetai. Fachverko populiarumą XIX a. taip pat patvirtina kaip tik ši senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės. Kaip matote, joje tebestovi iki mūsų dienų išlikusios didelės fachverkinių statinių grupės, kiemai bei priemenės ir šis įspūdingas pastatas, išvengęs net 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro bei vėlesnių sugriovimų.
Vienoje senamiesčio dalyje sutinkame nemažai fachverkinės konstrukcijos pastatų. Tuo tarpu kitoje senamiesčio dalyje, tarp Turgaus ir Žvejų gatvių, kuri išdegė per 1854 metų gaisrą, fachverkas retenybė. Ši dalis po gaisro atsistatė jau mūrinė. Po gaisro atstatant miestą, fachverką imta riboti. 1855 m. statybos policijos nuostatai reikalavo namus ir sandėlius statyti tik mūrinius. Todėl fachverko mieste sumažėjo, o visuomeniniai fachverkiniai pastatai tapo retenybe. Šis statybos būdas nuo 1890 m. pradėtas riboti ne vien priešgaisriniais, bet ir estetiniais sumetimais.

* Teatro aikštė

teatro_aiksteTeatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai.
1819 m. užpylus dalį pilies griovių, buvo atidarytas Naujasis turgus. Aikštę užėmė mėsininkų būdos. 1860 m. būdas nugriovus, Naujojo turgaus pakraštyje pastatyta turgaus halė. Šalia jos ir pilies griovių veikė Žuvų turgus. Žvejai žuvis į šią prekyvietę atgabendavo mariomis ir pardavinėdavo tiesiai iš laivelių arba specialiame halės priestate. Spalvingais vėjarodžiais papuošti laivelių stiebai gyvino prekyvietę.
Įkūrus Naująjį turgų, dabartinė Teatro aikštė atsidūrė tarp dviejų prekyviečių ir vėliau susiliejo su jomis ir virto turgaviete. Taip XX a. pirmoje pusėje Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Naujasis turgus sudarė ilgą, nuo Jono bažnyčios iki pilies nutįsusią prekyvietę. Prekymečiais visą šią teritoriją užplūsdavo vežimai, būdos, atrakcionininkų ir šiaip pinigų viliotojų palapinės. Kai aikštėse prekiautojai nebeišsitekdavo, prekiaudavo ir Sukilėlių gatvės pradžioje.
Aikštė čia įrengta tik XIX a. Pasakojama, kad jau XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.

anike_1_607_01* Paminklas Simonui Dachui
Teatro aikštėje

XX a. pradžioje magistratas svarstė, kaip geriau panaudoti Teatro aikštę. Buvo siūloma dalį jos paversti skveru, o kitą palikti laisvą visuomenės susibūrimams. Pagaliau nutarta aikštės viduryje statyti fontaną ir aplink jį įrengti trikampį skverelį. Fontanas 1912 m. buvo pastatytas, o skverelio atsisakyta.
1912 m. Teatro aikštėje įrengtas fontanas buvo skirtas Klaipėdoje gimusio poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho atminimui. Skulptūra vaizduojanti jaunutę basą mergaitę – vieną iš poeto apdainuotų herojų. Simono Dacho fontanas buvo pastatytas iš visuomenės lėšų. Paminklui dosniai aukojo ir Klaipėdos krašto lietuviai. Tai buvo pirmas humanitarinio turinio memorialinis statinys šiame krašte. Nuo kitų oficialių paminklų jis skyrėsi lyriškumu, romantiškumu ir demokratiškumu.
„Taravos Anikės” meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje bei Austrijoje. Ją galima rasti tarp Vokietijos liaudies dainų. o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.
Taigi 1912 metais poetui Simonui Dachui Klaipėdoje buvo atidengtas paminklas – priešais teatrą. Virš fontanėlio iškilo bronzinė jo eilėraščio “Taravos Anikė” herojės skulptūra, kuri džiugina miestiečius ir miesto svečius.

dscn0899* “Meno kiemas”
Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4

Žvilgsnis į menininkų kiemelį, įsikūrusį XVIII a. fachverko sandėliuose.
Atskirą grupę sudaro sandėliai lenktais stogais, paplitę 18 a. II-joje pusėje. Šie unikalūs statiniai buvo dažniausiai dviejų aukštų, jie buvo statomi ir kiemuose. Tokio tipo sandėlį kaip tik galima pamatyti šiame kieme.
Originalūs, kitur nesutinkami yra Klaipėdos fachverkiniai sandėliai, kurie buvo dengiami lenktais vienšlaičiais stogais, ir kurie padėdavo išgauti maksimalią erdvę palėpėje, leido sutalpinti daugiau prekių, o jų viršutinė dalis (ertikis) kiek prakišama į kiemo pusę, kad būtų galima pralįsti su vežimu.
Dabar čia įsikūrusios Meno dirbtuvės, kurios kviečia lankytojus pajusti praėjusių laikų dvasią, susipažinti su Vakarų Lietuvos amatininkų dirbiniais bei pabandyti kurti patiems. Meno dirbtuvių veiklose bus derinamas elementarusis demonstravimas, kuomet lankytojų skaičius nebus ribojamas, seminarai, kuriose meistrai dirbs su iš anksto į darbo grupes užsirašiusiais žmonėmis ir vadinamieji „master classes“, arba meistriškumo pamokos, kuomet kūrybos paslaptimis dalinsis tik profesionalai.

arka

* “Arka” – paminklas vieningai Lietuvai

Paminklas pastatytas 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80- ąsias metines, organizacinio komiteto rūpesčiu, remėju lėšomis ir darbais.
Paminklas sveria 150 tonų ir yra 8,5 metro aukščio. Mažoji kolona iš raudonojo granito simbolizuoja Mažąją Lietuvą ir jos kultūrinį paveldą, o pilkoji – Didžiąją Lietuvą. Viršutinė tartum nuskelta paminklo dalis vaizduoja Karaliaučiaus sritį (Kaliningradą), dabar priklausančią Rusijai. Ant paminklo iškalti Ievos Simonaitytės žodžiai: “ Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva”.

* Informacinis stulpas

1889 m. prie Biržos tilto pirkliai pastatė originalų informacinį stulpą, vadinamąją metrologinę koloną. Tai buvo keturkampis daugiau kaip penkių metrų aukščio stulpas, primenantis XVIII a. akmeninius pašto mylių stulpus, su stogeliu ir vėjo rože. Viršūnėje sukiojosi lengvas, ažūrinis vėjarodis. Kolonoje buvo įtaisytas mechaninis laikrodis, aneroidinis barometras su apsaugos stiklu, termometras, kontrolinis metras, buvo surašyti duomenys apie Saulės, Mėnulio tekėjimą ir nusileidimą, dienos ir nakties trukmę. Vidurinėje kolonos dalyje buvo pažymėta Klaipėdos geografinė padėtis bei kiti duomenys. Žmones prie kolonos ypač traukė automatas, kuris maždaug kas pusę minutės kaitaliojo dvidešimt reklaminių vaizdų. Kolona nugriauta apie 1908m. rekonstruojant biržą.
750-ies metų miesto jubiliejui, informacinis stulpas buvo atstatytas. Jis yra daug mažesnis nei ankstesnysis, tačiau atlieka tą pačią funkciją. Stulpo viduje yra pavaizduotas Klaipėdos žemėlapis ir surašyti svarbiausi duomenys.

pa130360_607* Dramos teatras
Teatro a. 2., Tel. +370 46 314 453, Faks. +370 46 314 460

Dramos teatro užuomazga galima laikyti 1935 metais į uostamiestį perkeltos uždarytos Šiaulių teatro trupės veiklą. Dabar teatre yra 40 aktorių. Nuo 1990 m. baigus aštuonerius metus trukusią kapitalinę teatro pastato rekonstrukciją, veikia dvi – Didžioji (450 vietų) ir Mažoji (150 vietų) – salės (restauruoti teatro fasadai, pastato vidus, atsirado priestatas (architektas S. Manomaitis)). Unikali Mažosios scenos įranga teikia plačių kūrybinių galimybių Lietuvos ir užsienio režisieriams. Mažojoje scenoje yra įvykę trys tarptautiniai teatrų festivaliai.

* Muzikinis teatras
Danės g. 19, klaiped.muz.tetr@takas.lt, www.muzikinis-teatras.lt

Klaipėdos Muzikinis teatras įsteigtas 1987 m. 1956-1986 m. veikusios Liaudies operos pagrindu į pirmąją premjerą – Audronės Žigaitytės operą “Mažvydas” – parodė 1988 m. balandžio 29 d. (režisavo pirmasis teatro vadovas Gintas Žilys, dirigavo Gintaras Rinkevičius). Teatre iškart nusistovėjo tam tikra repertuaro pusiausvyra – opera, operetė bei miuziklas, baletas, spektakliai vaikams. Pastatyta lietuvių scenose dar nerodytų G. Rossini, G. Donizetti, G. C. Menotti operų, sceniškai – C. Orffo kantata “Carmina burana”, klasikinių operečių, D. Šostakovičiaus, M. de Fallajos bei kitų baletų.; tarp spektaklių vaikams – J. Novakausko, A. Remesos, B. Britteno, O. Gudauskienės, kitų kompozitorių kūriniai. Teatro vadovo Stasio Domarko iniciatyva koncertų surengia Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro vardu besivadinantis teatro orkestras, Vladimiro Konstantinovo vadovaujamas choras. Veiklos deimtmetį teatras paminėjo Z. Sravinskio “Karaliaus Edipo”, G. Kuprevičiaus operos “Prūsai”, M. Ravelio “Bolero” pastatymais.
Klaipėda garsi tokiais renginiais kaip Klaipėdos muzikos pavasaris (čia grojama Lietuvos ir užsienio kompozitorių muzika), Naujos muzikos festivalis “Kopa” (rengiamas kiekvieną pavasarį, taip pat čia kasmet rengiamas Pilies Džiazo festivalis, kur suvažiuoja pasaulinio masto žvaigždės, taip pat Klaipėda garsi tarptautiniu folkloro festivaliu “Parbėg laivelis” (rengiamas kas 3 metai), žinoma Klaipėda ir tarptautiniu S.Šimkaus chorų konkursu, kur norintys dalyvauti kolektyvai pateikia paraiškas su garso įrašais, “praeina” atranką. Žinomas ir šiuolaikinės muzikos festivalis “Marių klavyrai”, kuris rengiamas kasmet, grojami čia Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai, kurie nesenesni nei 10 metų.

skulpt._klaipedietis_607* Skulptūra “Klaipėdietis”
Mažvydo alėjoje

2008-tųjų vasarą Mažvydo alėjoje buvo įkurdinta skulptoriaus Svajūno Jurkaus ir architekto Vytauto Paulionio sukurta statulėlė – berniukas, puošiantis Klaipėdos miesto herbą ant vieno iš pastatų Tiltų gatvėje. “Klaipėdiečiu” pavadinta puošmena yra apie 45 cm aukščio bronzinė statulėlė.
„Klaipėdietis“ kaip dovana miestui buvo sukurtas prieš šešerius metus, minint 750-ąjį miesto jubiliejų. Skulptūrėlė iki šiol buvo uždaroje patalpoje ir puošė Juliaus Janonio gatvėje esančią biblioteką. Berniukas atsirado anksčiau nei buvo pastatytas. Tai ne sėdintis, o vaikščiojantis „Klaipėdietis“, truputį įžūlus. Pasak autorių, ši skulptūrėlė neturi magiškų galių, tad sugalvoti norų ir jos glostyti nereikia, pakanka tiesiog grožėtis.

skulpt._slibinas_2_607* Skulptūra “Slibinas”
Vežėjų skersgatvyje prie Turgaus g.

Senamiestyje ant sienos priešais „Pėdos“ galeriją įkurdintas „Slibinas“. Apie 145 kg sverianti, 320 cm ilgio, plieno, bronzos bei granito skulptūra – tarsi mistinis Klaipėdos vardo atsiradimo legendos įamžinimas. Slibino skulptūros kūrėjas–dailininkas Vytautas Karčiauskas. Dailininkas pasakojo, jog idėja sukurti “Slibiną” kilo perskaičius padavimą apie du brolius, kurie išėjo ieškoti vietos miestui. Vienas išėjo aplinkeliu palei upę, kitas pasirinko artimesnį kelią per pelkes ir paržuvo. Vėliau brolis radęs pražuvėlio pėdsakus ir klaikią pėdą. Toje vietoje vėliau brolio atminimui atsiradusi Klaipėda.
Jis teigė, kad dovanodamas miestui skulptūrą kartu siūlo pradėti minėti lietuviško Klaipėdos vardo gimimą. Slibino skulptūra, anot jos autoriaus, simbolizuoja ryšį tarp žemės ir dangaus, vandens ir ugnies. Padaras siena slenka žemyn, o iš jo nasrų į didelę pėdą bėga vanduo.

skulpt._puodyne_su_pinigais_7_607* Skulptūra “Puodynė su pinigais”
Danės upės krantinė, šalia “Meridiano”

Klaipėdos senamiestis pasipuošė dar vienu dekoratyviu elementu – prie pastato Tiltų gatvėje 1 galite išvysti išversta puodynę su monetomis.
Pasak skulptūros autorės Inos Šuliak, šiame 1915-1916 metais statytame name veikė pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa.
Bronzinė puodynė padaryta remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje esančiais eksponatais. Monetos skirtingos – įvairių dydžių, įvairių šalių ir laikotarpių, yra ir su Klaipėdos simbolika. Tokia įvairovė simbolizuoja tai, kad Klaipėda – uostamiestis, kur suplaukia prekiaujant su užsienio valstybėmis gauti pinigai.

skulpt._peliukas_607

* Skulptūra “Stebuklingasis peliukas”
Mėsininkų ir Kepėjų gatvių sankirtoje

Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens – “stebuklingasis” peliukas. Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: “Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stabuklais”. Autorių teigimu, peliukas stebuklingas ir išpildys gerus norus, reikia tik pašnibždėti į ausį. Skulptūros autoriai Sergėjus Plotnikovas ir Svajūnas Jurkus.

skulipt._kaminkretys_607* Skulptūra „Kaminkrėtys“
Danės upės krantinėje, greta “Meridiano”

Klaipėdoje ant “Žvejų” baro stogo įsitaisė bronzinio „kaminkrėčio“ skulptūra. Norint atgaivinti senąją kaminkrėčių legendą, atnešti Klaipėdos senamiesčiui daugiau laimės ir patrauklumo, sušildyti jo dvasią ir žmones pralinksminti, šalia burlaivio “Meridianas” buvo įkurdintas senamiesčio simbolis – „kaminkrėtys“. Tikima, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą mus visus aplankys laimė. Kaminkrėčiai visada buvo senųjų miestų palydovai, tačiau ši profesija beveik išnyko perėjus prie centralizuoto šildymo. Nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos (pageidautina juodos) ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę. Skulptūrą miestui padovanojo bendrovė “Pamario restauratorius”. Skulptūra yra 2,4 metro ūgio ir maždaug 300 kg svorio.

skulpt._katinas_41_607

* Skulptūra “Katinas džentelmeno veidu”
Kalvių g.

Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra, kurią 1980-aisiais metais sukūrė dailininkas R. Midvikis. Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje.
Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet „Senamiesčio katinas“ turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas, netruksite įsitikinti patys.

skulpt._berniukas_su_suneliu_3_607* Skulptūra „Vaikystės svajonė“
Kruiziniame laivų terminale

Skulptūrinė kompozicija „Vaikystės svajonė“, įkūnijanti vaikystėje gimstančias įspūdingiausias ir reikšmingiausias svajones, buvo pastatyta Klaipėdos uosto kruizinio terminalo teritorijoje. Tai vieta, kur atkeliauja didingi kruiziniai laivai, kur mėgsta būriuotis miestelėnai ir miesto svečiai.
„Vaikystės svajonę‘ uostamiesčiui sukūrė ir padovanojo klaipėdiečiai menininkai Svajūnas Jurkus ir Vytautas Paulionis. Projektą, finansavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bei bendrovė „Pamario restauratorius“. Skulptūrinę kompoziciją, turinčią vienintelę misiją – puošti miestą, sudaro ant didžiulio akmens pasilypėjęs ir už pavadėlio laikantis grakštų skaliką berniūkštis, jūreiviška kepurėle mojuojantis praplaukiantiems laivams. Natūralaus ūgio (140 cm) padauža, bei jo šunelis matosi iš tolo ir džiugina keliaujančių mariomis žvilgsnį.

skulpt._senamiescio_pastas_5_607* Skulptūra “Senamiesčio paštas”
Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje

Menininko Klaudijaus Pūdymo kūrinys iš bronzos papuošė Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtą. Idėja padovanoti miestui meno kūrinį kilo Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos nariams.
“Senamiesčio pašte” laiškus su naudingomis, įdomiomis idėjomis, pasiūlymais ir linkėjimais gali palikti visi norintys. Raktus nuo dėžutės skulptorius K.Pūdymas įteikė verslininkų atstovei E.Odebrecht. Šis paštas nėra tikras – laiškai cirkuliuos tik tarp verslinkų sąjungos narių. Visgi manoma, kad jį galima puikiausiai išnaudoti siekiant sužinoti miestiečių nuotaikas, išgirsti jų vertinimus. Naujoji skulptūra “Senamiesčio paštas” – ne tik dekoratyvus, bet ir funkcionalus akcentas.
Tikimasi, kad klaipėdiečiai pamės šią skulptūrą ir pasimatymus čia mielai skirs tiek jauni, tiek vyresni.

skulpt._senamiescio_sargas_6_607
Turgaus a.

* Šuns skulptūra “Senamiesčio sargas”

2006 m. bendrovė „Pamario restauratoriai” miestui padovanojo bronzinę Dobermanų veislės šunį vaizduojančią skulptūrą, kuri nuo šiol saugos Klaipėdos senamiestį. “Senamiesčio sargas” buvo pastatytas siekiant populiarinti Klaipėdos senamiestį ir tikisi, jog ši skulptūra taps dar vienu traukos objektu Klaipėdos lankytinų vietų žemėlapyje.

Skulptorius Svajūnas Jurkus, architektas – Vytautas Paulionis.
“Senamiesčio sargas” įkurdintas Turgaus aikštėje, netoli judrios Pilies gatvės.

skulpt._1000mecio_paminklas_1_607
* Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtas paminklas Klaipėdoje
Danės upės krantinėje, greta “Meridiano”

Klaipėdiečiai tauriai įprasmino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Apie svarbią datą žmonėms bylos skvere prie „Meridiano“ naujas paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Danės pakrantę puošiantis kūrinys yra padarytas iš granito ir bronzos. Iš pastarosios nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis. Bronzinė figūra iškilo ant granitinio rutulio, kurį laiko apie 4 m aukščio kolona. Paminklo skulptūrinė dalis yra pasukta lygiagrečiai su Tiltų gatve, žirgo galva žiūri į Danės upę, o raitelio – į Biržos tiltą. Ant kolonos šiuolaikišku šriftu lietuvių ir lotynų kalbomis yra iškaldinta, kad paminklas skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.
Monumento statybą iniciavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas. Paminklas pastatytas jėgas suvienijusių miesto patriotų lėšomis. Paminklo projektą sukūrė Nacionalinės premijos laureatas skulptorius Regimantas Midvikis, konstruktorius Tautvydas Tubis ir architektas Vytenis Mazurkevičius.

* Danės krantinė – Meridianas

Mokomasis burlaivis “Meridianas” pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, tekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, meridianasbuvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka.
“Meridianas” kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais.
1969 m . gegužę “Meridianas” atplaukė į Danės upę ir po pertvarkymų 1971 m. jame pradėjo veikti restoranas. Anuomet tai buvo visų klaipėdiškių mėgiamas restoranas.
Vėliau “Meridianas” dar kartą remontuotas, atnaujintas jo interjeras, medinis korpusas “įvilktas” į skardo šarvą. Laivas-restoranas, stovėdamas prie Danės krantinės tapo neatskiriama uostamiesčio dalimi.
Kol “Meridiano” savininkai vykdė komercinę veiklą, laivas ėmė keistai svirti vienon pusėn, laivagalis leistis vis žemyn. Laivo būkle susirūpino miestelėnai. Į nenormalią laivo būklę dėmesį atkreipė ir kažkada juo plaukioję jūrininkai.
2001 metais laivą už simbolinį vieną litą iš iš vienos Klaipėdos bendrovės nupirko Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje juristas patarėjas Artūras Žičkus, kuris ėmėsi iniciatyvos prikelti “Meridianą” naujam gyvenimui.
Šiandien “Meridianas” populiarus restoranas, kuriame galima paragauti tradiciškų jūros gėrybių patiekalų, išskirtinio Reineke alaus, verdamo pagal senąsias tradicijas, bei pasiklausyti populiariosios muzikos.

pa130372_607* Buvusi rotušė
Danės g. 17

Tai – istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tai buvo klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIII pb.-XIX a. pr. ir priklausęs danų konsului Lorkui, o vėliau jo giminaičiui Consentiui. 1846m. miesto magistras nupirko šį pastatą, kuris tapo Klaipėdos rotuše.

* Žvejo paminklas

Pire Danės Krantinės, netoli Biržos tilto stovi viena seniausių Klaipėdos skulptūrų – „Žvejas“ .Priešais rotušę, skvėrelyje prie Danės stovi sukurta skulptūra “Žvejys” , pastatyta 1971 m. (autorius – K. Kisielis, architektas – P. Šadauskas). Skulptūros figūra, iškelta į kelių metrų aukštį, stovi ant keturkampio pagrindo. Su monumentalumu kontrastuoja viena buitinė detalė – pie žvejo kojų į krantą išmesta žuvis. Aplink skulptūrą įrengtas ir vasarą funkcionuoja fontanas.

* Jono kalnelis

“Jono kalnelio” kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji – Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji – Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Vėliau pylimai rekonstruoti dar ir XVIII a. viduryje. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, todėl patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.
Miestas XVII-XVIII a. iškentė švedų ir rusų kariuomenių užėmimus. Šie bastioniniai įtvirtinimai mena ir garsaus rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vardą, kuris rusų armijai užėmus Klaipėdą per Septynerių metų karą ėjo komendanto pareigas.
XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą, vartus pradėjo griauti plytoms, pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, todėl XX a. išliko tik nedideli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai. Ryškiausiai įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo Turgaus gatvės gale esančių bastionų, istoriniuose planuose vadinamų Geldern ir Purmark vardais. Priešais juos matosi apsauginio griovio vanduo ir vienintelis išlikęs ravelinas. 1994-1997 m. šios gynybinių įtvirtinimų liekanos buvo restauruotos (projekto autorius V. Šliogeris).

* Lietuvininkų aikštė

lietuvininku_aikste1_607Po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) čia buvo pasodinta daug medžių. Aikštė buvo užstatyta tik XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. XX a.pradžioje aikštės vienu pakraščiu ėjo tramvajaus bėgiai, vedantys į geležinkelio stotį. Galbūt manyta ateityje aikštę paversti reprezentacine. Vėliau aikštėje suaugo medžiai, buvo pastatyta suolų, pasodinta gėlių. Taip ji virto poilsio skveru. Aikštė buvo užstatyta.
1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės“ aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui –„Katekizmo“, pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 m. granitinės skulptūros 4 metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte.
Martynas Mažvydas gimė apie 1510 metus. Tiksli jo gimimo data ir vieta nežinomi, manoma, kad kažkur Žemaitijoje, galbūt prie Tytuvėnų. Martynas Mažvydas baigė Karaliaučiaus universitetą. Gyveno labai skurdžiai, visas lėšas skyrė knygoms ir literatūriniam darbui.“Katekizmą“ išspausdino 1547 m.
Ši aikštė dar yra buvusi Liepojos, Kanto, Lenino, Pergalės aikšte.

laikr_muz_kiemas* Liepų gatvė (Centrinis paštas, Karilionas ir kiti architektūriniai pastatai)

Pašto kompleksą sudaro trys statiniai: centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, abipus jos du vienaaukščiai pastatėliai – viename iš jų buvę sandėliai ir arklidė, o kitas skirtas karietoms laikyti. Statiniai pastatyti iš raudonų klinkerinių plytų, žalios spalvos glazūra dengtos keraminės detalės puošia cokolių karnizus, frontonų ir tvoros stulpų viršūnės. Ansamblyje pastebimos trijų stilių apraiškos, bet vyraujanti yra neogotika: aukšti ažūriniai ir laiptuoti su smailiaarkėmis angomis ir nišomis frontonai, trilapiai, keturlapiai dekoratyviniai elementai. Puošnios pašto išorinės durys – drožinėtos, papuoštos dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Simetriškai išdėstytus pastatus (klasicizmo įtaka) jungia puošni metalinė tvora su mūriniais stulpais. Puošnus pašto salės interjeras.
Klaipėdos karilionas. Kada buvo išlietas pirmasis varpas niekas nežino. V – VI m. e. amžiuose rytų šalyse buvo liejami varpai ir varpeliai.Na, o Europoje pirmieji varpai atsirado viduramžiuose. Pirmieji varpų liejikai buvo vienuoliai, o pats žodis “karilionas” pradėtas vartoti XIII amžiaus pabaigoje.
XIV – XVI jau žinomas varpų rinkinys iš keturių varpų. Šis rinkinys bokšto laikrodyje mušo valandas. Tokie varpai, mušantys valandas vadinami kurantais. Na, o muzikantai, tampantys varpų lynus vadinami “eierman’ais” (vok.).

* Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas
Herkaus Manto g. 81

ku_foto_andrius_pelakauskas_607Jauniausias Lietuvos universitetas įsikūrė 1904-1907 m. statytame neogotikos stiliaus kareivinių ansamblyje, kurį sudarė 6 pastatai kareiviams ir karininkams, koplyčia, valgykla, ginkluotės sandėliai. Beveik šimtmetį naudotas kariuomenės tikslams, pastatų kompleksas buvo pritaikytas mokslui.
Klaipėdos universitetas gimė Kauno politechnikos instituto ir Šiaulių pedagoginio instituto fakultetų bazėje, o savo veiklą pradėjo 1991 m. sausio 1 d. Iš pradžių universitete veikė trys fakultetai ir studijavo apie 3 000 studentų. Tačiau 1993 m. universitetui buvo perduotas buvusių kareivinių pastatų kompleksas.
Šiuo metu universitete studijuoja daugiau kaip 7 tūkst. studentų ir veikia 9 fakultetai ir institutai (Gamtos ir matematikos mokslų, Humanitarinių mokslų, Jūrų technikos, Menų, Pedagogikos, Socialinių mokslų, Sveikatos mokslų, Tęstinių studijų institutas, Jūreivystės institutas), 53 katedros, biblioteka, botanikos sodas, leidykla, Kompiuterių centras, 2 studijų institutai (Jūreivystės ir Tęstinių studijų) bei keli mokslo institutai. Klaipėdos universitetas tapo Vakarų Lietuvos mokslo, kultūros ir švietimo centru..

* Mažvydo skulptūrų parkas (senosios Klaipėdos miesto kapinės)

1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. Prie Liepų g. esanti rusų stačiatikių cerkvė buvo pastatyta 1938 m., kaip šių kapinių šarvskulpturu_parkasojimo koplyčia. Anksčiau toje vietoje stovėjo senoji koplyčia. Buvusios centrinės kapinės buvo laikomos vienomis gražiausių Baltijos šalyse. 1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Dabartiniai skulptūrų parko takai neatitinka tuometinių kapinių takų.
Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiame parke buvo apie 116 skulptūrų. Po 1990 m., kai prasidėjo spalvotų metalų vagystės, dalis skulptūrų nukentėjo, dalį išvežė patys skulptoriai (kad nenuniokotų vandalai), o vieną – visai kažkas pavogė.
Parke stovi ir paminklas, skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.

* Vokiečių karių kapinės

Šios kapinės yra bendrosios I ir II Pasaulinio karo karių kapinės, kurias Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga sutvarkė Vokietijos vyriausybės įgaliojimu. Tautinės sąjungos nariai ir rėmėjai, aukodami lėšas, remia šių kapinių priežiūrąir išsaugojimą.Jaunimas iš visos Europos, tvarkydamas šias kapines tarptautinių jaunimo stovyklų metu,taip pat tiesia draugystės tiltus.
Jau I Pasaulinio karo metais Klaipėdos krašte vykusios kovos pareikalavo daug aukų. Beveik 100-ui karių 1915 m. šios kapinės tapo amžinojo poilsio vieta. Čia stovėjo granitinis paminklas, o pati vieta buvo vadinama didvyrių prieglobsčiu. 30-aisiais metais Klaipėdospiliečiai aukojo lėšas kapinių sutvarkymui.
Prasidėjus II Pasauliniam karui, kapinės buvo išplėstos.Iki 1945 m. jos priglaudė dar 1300 žuvusių.Dauguma karių padėjo galvas atsitraukimo metu 1944 metų rudenį.
1998 m. rugpjūčio 28 d. kapinės buvo iškilmingai pašventintos.

* Geležinkelio stotis

garvezys_1_607XIX a. – tai pramonės vystymosi, geležinkelių tinklo formavimosi Europoje laikotarpis. Klaipėda XIX a. antroje pusėje taip pat tapo šio geležinkelių tinklo dalimi.
1872-1875 m. buvo nutiesta geležinkelio linija Tilžė-Klaipėda, pastatytas geležinkelio stoties pastatas, priešais geležinkelio stotį suplanuota ir išgrįsta pirmoji miesto reprezentacinė aikštė. Čia vykdavo garbingų svečių sutiktuvės ir palydos.
Vietinio susisiekimo poreikiams tenkinti šalia pagrindinės stoties 1906 m. buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija, kuri Klaipėdą sujungė su Plikiais, Laugaliais, Pėžaičiais ir kitomis krašto gyvenvietėmis. Bendras siaurojo geležinkelio ilgis siekė 100 km. Po II pasaulinio karo siaurasis geležinkelis buvo uždarytas, bėgiai išardyti, garvežiai atiduoti į metalo laužą.
1904-1934 m. iš geležinkelio stoties aikštės į miesto centrą kursavo tramvajus. Iš stoties juo buvo galima nuvykti į Turgaus gatvę – centrinę turgavietę. Iš viso mieste tramvajaus linijos siekė 9 kilometrus ir buvo populiariausia klaipėdiečių susisiekimo priemonė iki 1934 m., kuomet pradėjo kursuoti keleiviniai autobusai.
Simboliška, kad 2002 m., 750 metų Klaipėdos miesto sukakties proga, prie geležinkelio stoties Klaipėdos krašto išeivių iniciatyva buvo pastatyta bronzinė skulptūra „Atsisveikinimas“ (skulptoriai L. ir R. Janischowskiai), simbolizuojanti vietos gyventojų prievartinį pasitraukimą iš gimtinės, prasidėjusį 1944 m.

dscn0021* Paminklas Kristijonui Donelaičiui

Lietuvių literatūros pradininkui pastatytas 1974 metais, autorius Deltuva. Įdomu tai, kad nėra išlikusio nė vieno klasiko atvaizdo, todėl skultūra kurta remiantis antropoliginiais duomenimis. Biustas kurtas puošti Kristijono Donelaičio mokyklos fojė, bet buvo per masyvus, tai nutarta patalpinti klasiko vardu pavadintoje aikšteje. Pati aikštė įkurta buvusių „Krūmamiesčio“ kapinių vietoje. Taip jau lėmė likimas, kad memorialinės K. Donelaičio vietos atsidūrė svetimoje teritorijoje Rusijos Federacijos Kaliningardo srityje, Tolminkiemyje, kur Doenelaitis pradėjo klebonauti nuo 1743 metų. Bažnyčia, kurioje klebonavo Donelaitis daug kartų griauta ir atstatyta, jos kriptoje ir ilsisi poeto palaikai.

mtk01

* Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės Bažnyčia

Iki II pasaulinio karo Klaipėda garsėjo kaip protestantiškas miestas, o katalikų joje buvo nedaug. Nuo XVIII a. pabaigos katalikai turėjo maldos namus šiaurinėje miesto dalyje, prie Puodžių ir Daukanto gatvių sankryžos. II pasaulinio karo metu bažnyčia buvo sugriauta. Bažnyčia pagal architekto J. Baltrėno projektą buvo pastatyta 1960 m., kitais metais prasidėjo vidaus įrengimo darbai. Tačiau netrukus bažnyčios statytojus imta akylai sekt, pašventinimo iškilmės buvo uždraustos, o bažnyčią statę, kunigai L. Pavilonis ir B. Burneikis, kiti statybos vykdytojai ir parapijos komiteto nariai buvo suimti, prieš bažnyčios statytojus sukelta „protestų banga“. Visus juos neteisingai apkaltino spekuliavimu statybinėmis medžiagomis ir 1962 m. pradžioje sovietinio Aukščiausiojo teismo sprendimu nuteisė kalėti. 1962 m. pasitelkus sovietinę armiją buvo nuverstas bokštas, bažnyčia pertvarkyta į filharmoniją…
Šiuo metu Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras suteikia žmonėms galimybę apsilankyti bažnyčios bokšte (46,5 m.) iš, kurio galima pasigrožėti Klaipėdos miesto panorama. ir pabandyti sužinoti kiek laiptelių yra iki bokšto apžvalgos bokšto.

Registruotis galite VŠĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre, Turgaus g. 7, Klaipėda, tel. (46) 412186, faksas (46) 412185, el. paštas : tic@klaipedainfo.lt
Bilieto kaina : Suaugusiems – 3,00 Lt
Vaikams – 2,00 Lt

* Gamtininkų centras “Mini Zoo”

minizoo_607Jonušų km., Klaipėdos r. (10-as kilometras važiuojant automagistrale Klaipėda – Vilnius)

Darbo laikas:
Nuo 11.01d. iki 03.31d. VI-VII bei švenčių dienomis nuo 10:00 iki 17:00 val.
Nuo 04.01d. iki 10.31d. I-VII nuo 10:00 iki 20:00 val.

Kontaktai:
Gamtininkų centras „MiniZoo“
Jonušų k., Dauparų – Kvietinių sen.,
Klaipėdos raj., Lietuva
Mob. +370 687 10283
Tel. +370 46 475 063
El. paštas: edvardas@zoosodas.com

Važiuojant iš Klaipėdos Kauno link dešimtajame kilometre poilsiautojo akį turėtų patraukti nesena nuoroda dešinėn – į gamtininkų centrą “Mini Zoo”, įsikūrusį Jonučių kaime. Tai privatus zoologijos sodas Klaipėdos rajone, kuris buvo įkurtas 2002 m. Savininkas – Edvardas Legeckas. Aptvarus bei gyvenamąsias vietas įrengė ir gyvūnus prižiūri patys šeimos nariai, kartais padedami giminaičių, draugų ar iš mokyklų atvažiuojančių moksleivių.
Gyvūnai čia apsigyvena padedant Lietuvos, Lenkijos, Kaliningrado ir Latvijos zoologijos sodams.
Didžiausią įspūdį lankytojams paliekantys egzotiškieji augintiniai – kupranugariai, juodoji meška, tigrai, kengūros ir sidabrinių auksinių spalvų fazanai. Daugelį pralinksmina ir pakelia nuotaiką išdaigininkės beždžionėlės. Plėšrieji gyvūnai gyvena narvuose, o danielius, lamas, dėmėtuosius elnius ir asilus galima sutikti besiganančius pievose ir, jei jie leisis, – netgi paglostyti, pamaitinti ar nusifotografuoti. Yra ir keli tvenkiniai, kuriuose karštą dieną gyvūnai plaukioja ar malšina savo troškulį. Taip pat nestinga įvairiausių garsų – nuo nenuilstančių papūgėlių gausos, išdidžių gandrų, paslaptingų pelėdų iki didingųjų erelių.